Veikla

Vizija – įtraukti socialiai pažeidžiamus vaikus į sporto ir menų užsiėmimus. Per vaikų užimtumą vykdyti priklausomybių, psichikos sutrikimų, savižudybių ir nusikalstamumo prevenciją.

Tikslas – savo bei rėmėjų paaukotomis lėšomis apmokėti našlaičių, nepasiturinčių ir socialinės rizikos šeimų vaikų būrelių ir užsiėmimų išlaidas.

Gatvės vaikai – ne tik gatvėje didžiąją dalį laiko leidžiantys, bet ir kiti nieko neveikiantys, neturintys užsiėmimų ir nelankantys būrelių vaikai. Tai vaikai, kuriems tėvai neskiria pakankamai dėmesio, meilės ir palieka juos jų pačių nuožiūrai. Tai beprasmiškai laiką prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų, televizorių ar gatvėje leidžiantys mažieji ir paaugliai.

Gatvės vaikai – ne tik gatvėje didžiąją dalį laiko leidžiantys, bet ir kiti nieko neveikiantys, neturintys užsiėmimų ir nelankantys būrelių vaikai. Tai vaikai, kuriems tėvai neskiria pakankamai dėmesio, meilės ir palieka juos jų pačių nuožiūrai. Tai beprasmiškai laiką prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų, televizorių ar gatvėje leidžiantys mažieji ir paaugliai.

Gatvės vaikais tampa ir vargingų ir turtingų šeimų vaikai. Turtingi tėvai stengiasi neigti problemą ir sugeba tai slėpti. Jie užglaisto problemas susijusias su savo vaikų nusižengimais, nusikaltimais, narkotiku ir alkoholio vartojimu, bet praradę kontaktą su vaiku jie patys jau nieko nebegali pakeisti. Turtingų tėvų Gatvės vaikai gražiai apsirengę ir turi brangių daiktų. Jie vartoja brangesnius narkotikus, alkoholį ir jų nusikaltimai yra išmanesni, bet vidinėmis problemomis ir polinkiu į priklausomybes jie nieko nesiskiria nuo vargingųjų.

Gatvės vaiku tampama dėl „neturėjimo ką veikti“, draugiškų santykių, supratimo trūkumo šeimoje. Daug dirbančių ir asocialių tėvų vaikai dėl dėmesio trūkumo kenčia labiausiai. Vaikai jį kompensuoja žiūrėdami televizorių, žaisdami kompiuterinius žaidimus, ieškodami nuotykių gatvėje arba socialiniuose tinkluose.

Absoliuti dauguma vaikų rūkyti, vartoti alkoholį ar narkotikus pradeda dėl to, kad nėra normalaus kontakto su tėvais. Jei tėvai nesidomi vaiko problemomis, tai jam atsiranda paskata sudaryti „kietą“ įspūdį bendraamžiams, pasirodyti prieš juos ir vyresnius draugus. Taip jie ieško būdų pasislėpti nuo vidinių problemų ir vienatvės, užsimiršti, nuslėpti savo bejėgiškumą dėl silpnų socialinių saitų šeimoje.

Patys užaugę be nuoširdaus bendravimo su tėvais, mes gerai suprantame tokių vaikų poreikius ir problemas. Tėvams išsiskyrus, vaikystėje patyriau slegiantį bendravimo su tėčiu trūkumą. Vaikystėje tarp vyresniųjų nuolatos bandydavau ieškoti tvirtos atramos ir palaikymo gyvenime. Lankiau daug būrelių, bet nei vieno ilgai, nes nebuvo tėvų palaikymo ir nei vieno trenerio ar vadovo, kuris pagalvotų apie mane ir mano poreikius. Visi galvodavo tik apie griežtą drausmę ir rezultatą. Mokykloje tas pats.

Vaikai užaugę be tėvų dėmesio kenčia nuo įvairių psichologinių sutrikimų, įtampos ir streso. Jų socialiniai ryšiai neduoda jiems tvirtos atramos gyvenime. Jie neturi pasitikėjimo savimi ir atsakomybės. Tokie žmonės net ir suaugę jaučiasi nereikalingi, gaili savęs, lengvai palūžta ir todėl yra linkę į savižudybes, savęs žalojimą, streso išprovokuojamas ligas, tokias kaip vėžys, alkoholizmas, narkotikų vartojimas, rūkymas.  Savižudybės, nusikaltimai, priklausomybės, valkatavimas ir psichikos problemos suaugus dažniausiai yra traumuotos vaikystės pasekmė.

Suaugusieji yra tie patys vaikai, kažkada palikti patys sau. Užaugo jų kūnas, o siela liko ta pati tik užsidėjo daug sluoksnių – melas, suktumas, pyktis ar žiaurumas, bejėgiškumas... Jei tai yra sužalotos vaikučių sielos, tai ar galime mes juos kaltinti? Ar vaikas kaltas dėl to kas su juo įvyko? Suaugęs žmogus yra tik pasekmė ir dažnai nebepataisoma. Tad ką daryti, kad nebesitęstų dvasinis vaikų luošinimas? Kad pasikeistų į gerą? – Pradėkime nuo vaikų! Nuo pačių mažiausiųjų. Nuo rūpinimosi jų dvasiniu pasauliu, jų socialiniais saitais ir statusu, savimone ir pasitikėjimu savimi. Pamatysime. kaip viskas pasikeis jau per vieną gyventojų kartą.

Mes neturime iliuzijų, kad galime išspręsti tėvų ir vaikų bendravimo trūkumo problemą. Bet mes įsitikinę, kad draugiška komanda ar artima bendruomenė, pastovių draugų ratas, vyresnio draugo pagalba duos vaikui taip reikalingą dvasinę atramą ir suteiks pasitikėjimo savimi.

Gatvės vaikų problemai spręsti pasitelkiame pačią efektyviausią vaikų lavinimo ir vystymo priemonę –  užklasinę veiklą: būrelius, užsiėmimus. Vaikai po pamokų turi būti užsiėmę – lankyti būrelius. Užsiėmimo neturėjimas skatina vaiko asmenybės regresą. Visi vaikai mėgsta žaisti, bet ne visi mėgsta sportuoti. Žaisti žymiai įdomiau su draugais. Ypač naudingos komandinio sporto treniruotės. Vaikams iki 10-12 m. treniruotės turi būti arčiau namų ir orientuotos į vaiko pasitikėjimo savimi skatinimą, judėjimą, bendravimą, o ne į sportinius rezultatus. Mes skatiname vaikų domėjimąsi sportu arba menais per žaidimą, bendravimą ir draugiškus santykius. Įtraukdami į veiklą labiausiai pažeidžiamus ir mažai socialiai integruotus vaikus, mes siekiame, kad vaikas jaustųsi mėgstamu, laukiamu, pilnaverčiu organizacijos nariu.

Nuo darbo su mažais vaikais prasideda rūkymo, alkoholizmo, narkotikų, savižudybių ir nusikalstamumo prevencija. Prevencijos naudą sunkiausia įvertinti, bet ji yra svarbiausia grandis siekiant, kad žmonės Lietuvoje būtų laimingesni ir labiau pasitikėtų savimi. Tai kas daroma šiuo metu, dažniau yra kova su problemos pasekmėmis, o ne priežastimis. Mums rūpi alkoholio, narkotikų vartojimo, psichinių sutrikimų, savižudybių ir nusikalstamumo prevencija. Užklasinė veikla yra efektyviausia minėtų problemų prevencinė priemonė.

Idealu, kai vaikas žino ko nori. Jei nežino, jį reikia nukreipti, nuvesti, sudominti, pagirti, motyvuoti. Jei vaikui nepatinka, tai būrelius reikia keisti, kol atras sau įdomų. Būtinas tėvų palaikymas, nes vaikas gali prarasti susidomėjimą, jeigu tėvai nesidomi jo veikla, nepalaiko, nepagiria vaiko pastangų ir laiku nesudrausmina darant negerus dalykus. Tėvai privalo nukreipti vaiką į būrelius, leisdami jam pasirinkti norimą. Dažnai problema būna ne būrelio pobūdis ar vaiko susidomėjimo trūkumas, o būrelių vadovai, treneriai, kurie nesidomi ir nesupranta vaikų poreikių, atstumia juos nors vaikui gal ir įdomi ta veikla. Tokie treneriai neturi autoriteto. Jie remiasi disciplina, muštru. Jautresni, kūrybingi vaikai yra labiau pažeidžiami ir nebelanko užsiėmimų, jeigu ten yra kritikuojami, jeigu vyrauja reikalavimo, o ne skatinimo atmosfera.

Esami sporto treneriai iš vaikų dažniausiai reikalauja vien rezultatų, o mokytojai drausmės ir pažangaus mokymosi. Nei vieni nei kiti neturi laiko vaikų asmeninėms problemoms, normaliam draugiškam bendravimui. Tik maža dalis vaikų turi įgimtų talentų ar užsispyrimo siekti rezultatų. Vaikams svarbiausia yra pasitikėjimas, draugystė, žinojimas, kad jo nekritikuos ir nebars dėl klaidų. Mes remiame vaikų veiklą – sportą ir menus, kur aukšti sporto pasiekimai nėra svarbiausias veiklos tikslas, kur nuoširdus ir draugiškas procesas jau yra rezultatas. Kur treneriai, vadovai yra autoritetas ir pavyzdys vaikams. Veiklos tikslas yra kartu ir procesas – padėti vaikui jaustis reikalingu, svarbiu ir turinčiu draugų, ne žodžiais, o pavyzdžiu, darbais, paskatinimu.

Mes nedaliname pinigų vaikams ar jų tėvams. Tai nesprendžia problemos iš pagrindų. Mes apmokame esamų ir potencialių gatvės vaikų būrelius, užsiėmimus ir su tuo susijusias išlaidas. Vaikai turi būti užsiėmę ir neieškoti gatvėje gyvenimo tiesų ir prasmės. Mūsų tikslas padėti formuotis mažajai asmenybei, tapti savimi pasitikinčiu žmogumi, linkusiu į naudingą veiklą, darbą. Tai įmanoma pasiekti tik nuo mažens tikslingai pratinant vaiką užsiimti veikla – lankyti būrelius, vystyti savo pomėgius, įgūdžius, kūrybingumą. Būrelių lankymas padeda formuoti atsakingą asmenybę, darbštumą, tikslingumą. Mes aiškinamės kuo vaikas domisi, ką mėgsta ar ką norėtų išbandyti, pagal tai vaikas renkasi jam tinkamą būrelį. Tuomet apmokame būrelio lankymo išlaidas ir stebime ar su vaiku ten tinkamai elgiamasi. Ar jis skatinamas ir pagiriamas ar kritikuojamas. Esant reikalui, būreliai yra keičiami, kol randame vaikui tinkamą veiklą ir tinkamą būrelio vadovą, suprantantį vaikų pasaulį ir problemas.

Apmokėdami treniruotes nepasiturinčių šeimų vaikams mes sukuriame galimybę veikti ir išsilaikyti socialiai orientuotoms sporto, menų mokykloms. Mokykloms kurių tikslas nėra aukštų sportinių rezultatų siekimas ir įmokų už savo paslaugas maksimalus surinkimas. Tokioms, kurių treneriai, vadovai neturi tikslo iš vaikų padaryti sporto žvaigždžių. Vaikas augdamas pats nuspręs ko jis norės ir sieks ateityje, o trenerio užduotis suteikti jam palaikymą.

Organizuojame edukacinę „NE rūkymui, alkoholiui ir narkotikams“ programą – „Ne kieta“

Iš savo asmeninių ir paaukotų pinigų mes:

Remiame berniukų ir mergaičių įtraukimą į sportą ir menus, siekiant ugdyti pasitikėjimą savimi, bendravimo įgūdžius ir vystyti vaiko gebėjimus;

Apmokame treniruočių ir būrelių, stovyklų, išvykų su komanda, dalyvavimo konkursuose išlaidas vaikams iš socialinės rizikos ir nepasiturinčių šeimų;

Apmokame užsiėmimams reikalingų inventoriaus ir priemonių pirkimą ir panašias išlaidas vaikams iš socialinės rizikos ir nepasiturinčių šeimų;

Apmokame nepasiturinčių šeimų vaikų maitinimą būreliuose ir treniruotėse.

Ji svarbi tiek kiek jums svarbi Lietuvos ateitis. Vaikas neturi nervuotis be reikalo ir galvoti, kad jis niekam nereikalingas arba mąstyti apie savižudybę. Vaikas turi daug šypsotis ir drąsiai eiti į gyvenimą.

Junkis prie mūsų, jei ir tau yra svarbi šviesi Lietuvos ateitis!

X

Įveskite sumą eurais

Vardas ir pavardė

El. pašto adresas

Pasirinkite savo banką